Norite būti mylimi - negailėkite meilės kitiems!

Rodos kiekvienam žmogui yra suvokiami šie žodžiai “Norite būti mylimi - negailėkite meilės kitiems!”, tačiau ne kiekvienas iš mūsų moka mylėti kitą žmogų besąlygiškai. Ne už kokius nors jo nuopelnus, o tiesiog priimti žmogų su visais jo trūkumais ir privalumais, būtent tokiu koks jis yra. Daugelis iš mūsų meilę suvokia skirtingai. Vieni mano, kad ją reikia užsitarnauti, kiti nusipirkti, treti - gauti savaime, kiti ją supranta kaip mainų priemonę ir t.t. Iš tiesų, nieko šiame gyvenime savaime mes negauname, labiau užsitarnaujame savo pačių mąstymu ir elgesiu. Vertėtų visgi savęs paklausti, kaip aš suprantu meilę? Ar tai jausmas, hormonų audra, energija ar tik emocija? Iki šiol mokslas taip ir negali paaiškinti kas tai yra –“Meilė”. Vienareikšmiai į tai atsakyti neįmanoma. Ko gero meilę kiekvienas žmogus suvokia skirtingai, pagal savo davasinio išsivystymo lygį. Vyrauja nuomonė, kad meilė yra dviejų žmonių emocinis prisirišimas arba bioenergetinis susiderinimas, kitaip liaudiškai tariant, dviejų širdžių plakimas vienu ritmu. Tačiau skaidrius ir pakilėtus jausmus išlaikyti vienas kito atžvilgiu nėra lengva, tai didelis, vidinis kiekvieno žmogaus dvasinis su savimi darbas. Yra žinoma nemažai sutuoktinių porų, kurie pragyveno daugelį metų santuokoje dalindamiesi savo dvasine patirtimi apie tai, kad jausmai yra viso ko pagrindas. Tačiau nemažiau ya svarbus mokėjimas ieškoti kompromisų, atleisti, džiaugtis sutuoktinio pasiekimais, savalaikiai pagirti, pagarbiai su juo elgtis. Dažnas mūsų visų šių paprasčiausių dalykų daryti net nemoka. Bet kokio konflikto ar nesusipratimo metu tuoj pat supykstama, o kaupiamos negatyvios emocijos ir nuoskaudos sutuoktinio atžvilgiu dar labiau pagilina dvasinį konfliktą. Viso to pasekoje kylanti vidinė agresija ir nepasitenkinimas ateityje išprovuokoja dar didesnius barnius. Tokios poros dažniausiai išsiskiria. Tačiau skirtis nevertėtų skubėti, visada yra geresnė išeitis iš susiklosčiusios padėties. Tereikia išmokti laiku sustoti ir įsiklausyti į savo bei kito žmogaus vidų, - gal jūs ką ne taip darote, mąstote ar jaučiate?. Kodėl mes visą laiką norime keisti kitus, tačiau savęs niekada? Vis dėlto verta pamąstyti apie tai, kad kitas žmogus neprivalo atitikti jūsų lūkesčių. Gal jūs per daug iš kito reikalaujate? Ar esate pats toks tobulas, kad galite tai sau leisti? Dažniausiai iš to užburto konfliktų rato sunku išeiti, daugelis išsiskiria ir nutraukia santykius, bet viską galima pasukti kita linkme ir tai yra pasiekiama.



Kiekvienas iš mūsų mano, kad pakanka tik viduje jausti meilės prisirišimą ir tiek. Deja, tai labai klaidinga nuomonė. Kiekviena žmogaus mintis, ar jausmas kito žmogaus atžvilgiu niekur nedingsta, būtinai palieka savo pėdsaką jūsų paties pasąmonėje ir jei ta mintis buvo pozityvi, tai ateityje ji bus išreikšta jūsų sutuoktinio geruose veiksmuose. Reikia suprasti, kad tiek pat galios turi ir jūsų negatyvios mintys, jų reikia sąmoningai vengti. Labiau pasistengti galvoti apie taiką, harmoniją, supratimą savo antrajai pusei, tuo padėsite patys sau neigiamas mintis transformuoti į teigiamas. O kaip yra žinoma teigiamos mintys sukuria teigiamas gyvenimo reakcijas. Labai laimingai gyvena tie, kas nelaukia iš kitų žmonių meilės ir dėmesio, o patys pirmi stengiasi savo jausmus išreikšti ir parodyti kitiems. Būtent šių žinių pagrindu ir remiasi daugelis rytų mokslų filosofinė išmintis. Vienas Indijos filosofas Depakas Chopra sudarė keletą patarimų, į kurios verta įsiklausyti.

  • Jei trokštate džiaugsmo, svarbu džiuginti kitus.
  • Jei norite daugiau dėmėsio, išmokite būti dėmėsingais kitiems žmonėms.
  • Norite būti mylimi, patys negailėkite kitiems meilės.
  • Svajojate daugiau turtų, padėkite kitiems praturtėti.

Daugelis žino šias paparastas tiesas, bet ne kiekvienas moka jomis vadovautis. Todėl ir nėra nieko nuostabaus, kad žmonės nemoka jaustis laimingais pragyvenę kartu daug metų, vis ieškodami vieni kituose trūkumų, priekaištaudami, kad per mažai gauna dėmėsio ir t.t. Argi ne laikas patiems saves paklausti, o ką gero aš daviau savo artimam žmogui, gal per daug iš jo reikalauju? Tikroji meilė negali apriboti kito žmogaus laisvės kažko reikalaujant. Tikroji meilė yra laisva ir besąlygiška. Tik žmogus, pats turėdamas vidinių psichologinių kompleksų ir menką savivertę priverčia kitą žmogų dėl to kentėti. Todėl nereikia stebėtis, kad santykiai tokiose šeimose vis blogėja. Jeigu kiekvienas iš sutuoktinių suvoktų, kad niekas niekam nėra skolingas ir kad kovoti reikia su savo paties trukūmais, o ne kito, tai ir jų pačių gyvenimas susitvarkytų. Mes visi gimėme būti laimingais, turtingais ir laisvais, todėl kito žmogaus apribojimas, mums patiems ir sugrįžta bumerangu. Laisvanoriškai dalindami kitiems džiaugsmą, laimę, meilę, gerą valią mes nesąmoningai apdovanojame patys save. Visatoje nėra galingesnių jėgų už MEILĘ ir GERUMĄ!

- Aura